ŽALIUOJANTIS IR ŽYDINTIS MIESTAS

Prestižiniame Europos Komisijos konkurse Vilnius laimėjo „Europos žaliosios sostinės 2025“ titulą! Šis apdovanojimas ne tik svarbus įvertinimas, bet ir įsipareigojimas dar labiau puoselėti miesto žaliąsias erdves, bioįvairovę, gerinti gyvenimo kokybę.

Visus metus nuosekliai dirbome ruošdami „Vilniaus – Europos žaliosios sostinės 2025“ iniciatyvų ir sprendimų programą. Prisijunkite prie mieste vykstančių renginių, akcijų ir drauge kurkime žaliąjį Vilnių!

Daugiau informacijos: zaliasvilnius.lt

Iki 2030 m. siekiame tapti klimatui visiškai neutraliu miestu, kasmet skiriame vis daugiau dėmesio biologinės įvairovės puoselėjimui, klimato padarinių švelninimui, tvaresniam judumui ir efektyvesniam miesto gyvenimo valdymui.

Didiname rūšių įvairovę – praėjusiais metais mieste sodinome 14 skirtingų rūšių medžius ir 20 skirtingų rūšių krūmus.

Informacija apie mieste augančius medžius ir jų būklę yra viešai prieinama visiems čia.

Nuo lapkričio Senamiesčio priežiūra rūpinasi „Grinda“ – renkamos šiukšlės, tvarkomos žaliosios atliekos, prižiūrimos viešojo transporto stotelės, valomas sniegas ir kt.

Šimtmečio dainų šventei „Kur giria žaliuoja“ atminti pasodinome ąžuolus – du Vingio parke ir vieną Bernardinų sode.

Vykdydami rekordinius gatvių tvarkymo darbus, atlaisvinome 4,7 tūkst. kv. m pertekline šaligatvių danga uždengtų medžių polajų.

Siekdami apsaugoti naujus želdinius nuo druskų, žiemą įrengėme net 23 km apsauginių skydų šalia gatvių.

Toliau inventorizavome medžius ir saugotinais paskelbėme dar daugiau jų – apie 140 tūkst. medžių priskirta didesnė atkuriamoji vertė.

Prie pavasarį ir rudenį vykstančių masinių medžių ir krūmų sodinimo talkų kasmet prisijungia vis daugiau vilniečių.

Bendruomenėms dovanojame sodinukus daugiabučių kiemams apželdinti – pernai išdalinome 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų. Vilniečių favoritės – hortenzijos!

Kalėdų miške netoli Verkių rūmų jau žaliuoja daugiau nei 130 eglučių – pirmosios eglutės, pasodintos čia prieš kelerius metus, jau siekia 2 metrų aukštį!

Kasmet mieste sužydi vis daugiau gėlynų – praėjusiais metais įrengėme 1,5 tūkst. kv. m daugiamečių gėlynų, o jų bendras plotas mieste viršija 14 tūkst. kv. m.

Daugiametės gėlės – šalavijai, astrai, katžolės, atsparių veislių rožės ir kt. – geriau sulaiko drėgmę, sukuria harmoningesnį ir vietinėms ekosistemoms palankesnį želdyną.

75+ tūkst. – tiek ankstyvą pavasarį pražystančių gėlių svogūnėlių pasodinome pernai

69 tūkst. – beveik tiek gėlių pasodinome pernai

Pernai žiedinėse sostinės sankryžose veją prižiūrėti pradėjo vejapjovės-robotai, energijos įsikraunantys nuo saulės.

Sukūrėme įrankį, leidžiantį įvertinti sklypo ir jame vystomo ar renovuojamo projekto ekologinį efektyvumą – zalumoindeksas.vilnius.lt

Jau antrus metus Šnipiškių gatvėje prie prekybos centro CUP puoselėjame bendruomeninį daržą, kurio derlių rudenį padeda nuimti aplinkinių mokyklų mokiniai ir darželių auklėtiniai.

Miesto darže pernai užderėjo lapiniai burokėliai, kukurūzai, pupelės, garbanotieji kopūstai, pomidorai, moliūgai, daugybė prieskoninių augalų ir gėlių.

Planuojama, kad artimiausiais metais bendruomeninis daržas atsiras ir projektuojamoje viešojoje erdvėje Naujininkuose.

Neries krantinės rekonstrukcija – vienas reikšmingiausių pastarųjų metų viešųjų erdvių atnaujinimo projektų. Pernai sutvarkius dešinę krantinės pusę ir artėjant prie darbų pabaigos kairėje pusėje, upės pakrančių gyvenimą vystysime ir toliau.

Per metus visas Vilniaus žemėlapis pasipildė beveik dviem dešimtimis vietų dar patogiau ir jaukiau praleisti laiką gryname ore. Skverai, aikštės bei parkai kurti bendruomenėms ir kartu su jomis.

Daugiau apie viešųjų erdvių pokyčius skaitykite čia.

Intensyviai užstatytoje Pilaitės daugiabučių teritorijoje įkūrėme naują skverą, kuriame – daugiafunkcinės sporto žaidimų aikštelės, erdvės poilsiui ir bendruomenės susibūrimams, atnaujinta vaikų žaidimų aikštelė.

Pagrindinis Mažosios Lietuvos skvero akcentas – iš dalies apželdinta smėlio kopa!

Atnaujintame Liuteronų sode nutiesėme naujus pasivaikščiojimo takus, įrengėme mažosios architektūros elementus. Pabrėžiant istorinės vietos svarbą ir kultūrinį paveldą, į sodo teritoriją sugrąžinta per dešimtį antkapinių paminklų.

Kol Tauro kalno viršuje vyksta Nacionalinės koncertų salės statybos, patogiam naudojimui pernai atvėrėme lauko sporto erdvę, dvi vaikų žaidimų aikšteles, žiemos pramogų zoną ir tarp medžių įkurtą amfiteatrą, skirtą renginiams ar filmų peržiūroms.

Sukūrus patogų perėjimą per Nacionalinės koncertų salės terasą, Liuteronų sodas bus sujungtas su Tauro kalno parku.

Naujai įrengta Šnipiškių aikštė tapo pagrindine rajono bendruomenės renginių erdve su sporto ir vaikų žaidimų aikštelėmis, originaliu pasivaikščiojimų taku- tiltu, poilsio terasomis ir čiurlenančiu šaltiniu.

Kuriant erdvę buvo įtraukti vietos gyventojai, kurie dalinosi senoviniais radiniais, rajono istorijomis bei liudijimais, padėjusiais atskleisti Šnipiškių praeitį.

Visame mieste įrengėme daugiau nei 20 iškylų erdvių su kepsninėmis ir stalais, pastatėme 650 naujų suoliukų šalia daugiabučių, viešosiose erdvėse ir parkuose.

Visus metus vykdėme apklausas apie 7 Vilniaus parkus: Vingio, Ozo, Sapiegų, Neries senvagės parkus, Bernardinų, Reformatų ir Misionierių sodus.

Išanalizavę vilniečių vertinimus, lūkesčius ir pageidavimus, susijusius su šiomis erdvėmis, idėjas pritaikysime artimiausiu metu tvarkydami šias teritorijas.

„Neakivaizdinio Vilniaus“ komanda sukūrė dar vieną žaidimą-kelionę vaikams po Vilniaus rajonus – studijų biblioteką papildė nuotaikingas spėlionių maršrutas po Šnipiškes, skatinantis atrasti šį rajoną naujai.

Daugiau informacijos rasite čia.

Bendruomenės pamėgtame Gerovės parke prie Vilnios upės – naujas paplūdimys. Jame įrengtos 2 persirengimo kabinos, paplūdimio tinklinio aikštelė, 6 iškylų stalai su kepsninėmis, suoliukai, dviračių stovai ir kt.

Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija, Gerovės parke taip pat įkurtos lauko instaliacijos iš pernaudotų statybinių medžiagų.

Ir toliau plečiame vandens stotelių tinklą Vilniaus mieste. Pernai įrengėme 9 naujas lauko gertuves, o dar 45 vandens gėrimo stoteles – sveikatinimosi įstaigose ir kultūros centruose.

4,2 mln. – tiek stiklinių vandens išgerta per metus naudojantis beveik pusšimčiu lauko vandens stotelių.

Iš viso per šiltąjį metų sezoną išgėrėme 853 tūkst. litrų vandens – tiek per parą suvartoja Zarasų dydžio miestas.

Įgyvendinome atminties projektus, kurie žymi šalies istoriją, herojus ar reikšmingus meno kūrinius. Pavyzdžiui, Žirmūnuose įrengėme paminklą Juozui Lukšai-Daumantui, o Vingio parko takams suteikėme kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio kūrinių pavadinimus.

Nuo pavasario Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiais viešaisiais tualetais galima naudotis visiškai nemokamai. Per šį laiką pastatėme 3 naujus automatinio tipo viešuosius tualetus Vingio parke bei Valakampių I ir II paplūdimiuose.