SKLANDUS JUDĖJIMAS PO VILNIŲ

Tęsiame rekordinius sostinės gatvių atnaujinimo darbus.

121,3 – tiek kilometrų gatvių atnaujinome – tai net 3,5 karto daugiau nei 2022 m.

15-oje sostinės sankryžų įrengėme 21 papildomą lentelę su žaliomis rodyklėmis.

Orientacija ne tik į kiekybę, bet ir į darbų kokybę leis pasiekti, kad po 2025 m. sezono absoliuti dauguma Vilniaus gatvių būtų geros ir labai geros būklės. Toliau daugiau dėmesio skirsime gatvių rekonstrukcijai, tiltų remontui bei strateginių susisiekimo infrastruktūros projektų įgyvendinimui.

Pradėjome gatvių modernizavimo projektą, kurio metu rajonų gyventojus įtraukiame į gatvių pertvarkymo procesą, atsižvelgdami į jų lūkesčius ir pastabas.

Iki 2027-ųjų numatoma kompleksiškai pertvarkyti 37 gatves, užtikrinant saugesnį ir patogesnį judėjimą pėstiesiems ir mikrojudumo transporto priemonių naudotojams.

Pernai startavome su ambicinga daugiabučių kiemų tvarkymo programa – gyventojams pristatėme ir įrengėme:

• 46 korinės dangos aikšteles
• 340 – tiek automobilių telpa šiose aikštelėse

Kartu kiemuose buvo suremontuoti šaligatviai, asfaltuotos dangos, keičiami bortai, įrengiami nauji dviračių stovai.

Kaimynijų programa – tai teritorijų atnaujinimo programa, kuri iš esmės keičia daugiabučių, pastatytų dar prieš kelis dešimtmečius, aplinką ir skatina atrasti naują kvartalo veidą.

Savivaldybės įstaiga „Atnaujinkime miestą“ per metus vykdė 32 projektus, iš jų sėkmingai užbaigė jau 9. Iš viso sutvarkyta beveik 30 tūkst. kv. m kaimynijų teritorijų, kurioje yra 14 daugiabučių namų.

Padidinus programai skirtą finansavimą, išaugo bendruomenių susidomėjimas – iš viso gauta 53 paraiškos, kurių vertė viršija 12 mln. eurų.

Atnaujinome 17 kaimynijų teritorijų, kuriose renovuota daugiau nei pusė daugiabučių namų.

Sprendžiame automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemą – įrengėme 8 naujas automobilių aikšteles visame mieste, drauge talpinančias daugiau nei 500 automobilių.

Vilniaus senamiesčio teritorijoje pradėjome įgyvendinti bandomąjį mažos taršos zonos projektą – nustatytose gatvėse skatinsime rinktis alternatyvius, mažiau taršius keliavimo būdus.

Toliau įrengiame švietimo stulpuose integruotas automobilių įkrovimo stoteles – Vilniuje jau veikia 225 tokios stotelės.

600 – tiek naujų stotelių planuojame pasiūlyti 2025 m.

2000 – tiek naujų stotelių planuojame pasiūlyti iki 2030 m.

Gatvėms Fabijoniškėse suteikti nauji pavadinimai, kuriuos pasiūlė ir išrinko patys gyventojai – L. Giros g. suteiktas partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko vardas, o S. Nėries g. tapo Vėtrungių g.

Vilniaus gatvėmis rieda specialia modernia įranga aprūpintas elektromobilis, kuris automatiškai fiksuoja automobilių valstybinius numerius ir patikrina, ar vairuotojai sumokėjo rinkliavą už automobilio stovėjimą.

6,7 tūkst. km – daugiau nei tiek nuvažiavo e. kontrolės automobilis nuo 2024-ųjų rudens.

3000+ – tiek pažeidimų užfiksavo šis e. kontrolės automobilis.

Praėjusiais metais Vilniuje viešuoju transportu atlikta net 209,5 mln. kelionių!

55 – tiek naujų troleibusų išvažiavo į sostinės gatves, kurių kiekvienas gali net 20 km įveikti atsijungęs nuo kontaktinio tinklo.

Viešasis transportas bus dar tvaresnis ir patogesnis – taip pat priėmėme sprendimą įsigyti dar 73 naujus triašius troleibusus.

16 – tiek naujų viešojo transporto stotelių įrengėme įvairiose miesto vietose.

Europos judumo savaitės metu vilniečiai turėjo galimybę specialiu maršrutu po miestą keliauti retro autobusu „Škoda 9 Tr“.

Susisiekimui gerinti ir dažnesniam viešojo transporto važinėjimui užtikrinti, projektuojame naujus parkus. Tęsiame naujo autobusų parko Liepkalnyje darbus, taip pat rengiame ir Viršuliškių parko modernizavimo projektą.

Vilniuje vėl pradėjo kursuoti naktiniai autobusai – 2024 m. veikė trys maršrutai: 101N Saulėtekis – Fabijoniškės, 103N Santariškės–Gerosios Vilties st. ir 88N Rodūnios kelias–Konstitucijos pr.

Pavasarį pradėjo kursuoti ir naujas viešojo transporto maršrutas, jungiantis Žemuosius Panerius su miesto centru. 123-uoju maršrutu važinėja tik aplinkai draugiški, mažos talpos elektriniai autobusai.

Viešajame transporte įdiegėme galimybę atsiskaityti bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis ir išmaniaisiais įrenginiais.

388 tūkt. – tiek bilietų parduota šiuo būdu per 4 mėnesius!

Viešojo transporto stotelėse įdiegėme elektronines švieslentes e-paper, užtikrinančias operatyvesnį keleivių informavimą.

Pirmąkart Vilniuje išbandėme autonominį autobusą – du mėnesius trukęs eksperimentas padėjo įvertinti technologijos pritaikomumą realiomis miesto sąlygomis.

Autonominį autobusą spėjo išbandyti daugiau nei 1 tūkst. keleivių – jie važiavo visiškai nemokamai.

Pradėjome vandenilio gamybos viešajam transportui projektą. Įrengsime elektrolizerius, kurie gamins žaliąjį vandenilį ir aptarnaus 16 autobusų – jie pakeis dyzelinu varomus autobusus ir per metus sutaupys apie 1,4 tūkst. tonų CO₂.

11 tūkst. – tiek jungtinių traukinio ir Vilniaus miesto viešojo transporto bilietų buvo įsigyta pernai.

Vystant nepertraukiamą dviračių takų tinklą, Antakalnyje, P. Vileišio g., atidaryta pirmoji Lietuvoje dviračių gatvė. Dviračių gatvėje automobilių vairuotojai gatvės dalimi dalinasi su dviratininkais, negali jų lenkti, draudžiama stovėti ir statyti automobilius, išskyrus tam specialiai skirtas vietas

Dviračių gatvėje greitis ribojamas iki 30 km/h, o dviratininkai gali važiuoti laisvai ir nebūtinai viena eile.

Visame mieste įrengėme 702 dviračių stovus ir 3 dviračių maršrutus, kurių ilgis – 16,5 km.

Pavasarį Žirmūnuose, Lazdynuose, Viršuliškėse ir Fabijoniškėse įrengėme 18 dviračiams ir paspirtukams skirtų saugyklų. Iki 2027 metų planuojama įrengti dar 90 dviračių saugyklų – investicijos sieks 5,2 mln. eurų.

2,5 tūkst. karto – vidutiniškai tiek per mėnesį buvo atidaromi dviračių saugyklų vartai.

Atidarėme pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką, sujungiantį Tauro kalną su Senamiesčiu.

Skatindami darnų judumą ir kartu palaikydami tvarką miesto gatvėse, išplėtėme el. paspirtukų ir dviračių stovėjimo vietų tinklą.

428 – tiek vietų dabar yra Vilniuje, kur galima palikti elektrines mikrojudumo priemones – tai triskart daugiau nei 2023 m.

Sukūrėme virtualų judumo žemėlapį, kuris leidžia stebėti eismo mieste situaciją ir gyventojų judėjimo įpročius. Šis įrankis padeda gerinti viešojo transporto efektyvumą, mažinti spūstis, jo padedami galime tiksliau planuoti eismo reguliavimą ir infrastruktūros plėtrą.

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ kartu su „Google“ į eismo reguliavimą integravo dirbtinį intelektą. Pirmieji rezultatai rodo, kad Savanorių pr. ir Sausupio g. sankryžoje vairuotojai praleidžia 16 proc. mažiau laiko laukdami žalio šviesoforo signalo.