MODERNAUS MIESTO PULSAS

Tęsdami rekordinius gatvių atnaujinimo darbus pažangia lazerine technologija nuskenavome 2,1 tūkst. Vilniaus gatvių eismo juostų.

Moderni įranga itin aukšta raiška fiksuoja gatvių dangos būklę – įtrūkimus, duobes, ženklinimą ir kitus defektus, o dirbtinis intelektas padeda juos automatiškai analizuoti bei sudaryti tvarkomų gatvių ruožų prioritetinį sąrašą.

Lazerinis gatvių skenavimas kasmet leidžia sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skiriamų lėšų.

Sostinėje liko tik apie 1 proc. nenukeltų metalinių garažų! Atlaisvintos teritorijos nuosekliai tvarkomos ir pritaikomos miestiečių poreikiams – Kernavės g. iškils šiuolaikiškas 280 vietų lopšelis-darželis.

Įrengėme naują paviršinių nuotekų tinklą Gilužio g., kuris mažina užtvindymo riziką ir gerina lietaus vandens nutekėjimą.

Parengėme gaires, kurios padės darniai vystyti aukštybinę statybą dešiniajame Neries krante. Užtikrinsime balansą tarp modernios architektūros ir istorinio miesto kraštovaizdžio saugant UNESCO paveldo teritorijas.

Valome nelegalius grafičius, ėmėmės papildomų priemonių, kaip užkirsti kelią naujoms paišalionėms. Norintiems kurti meną ant sienų – Vilnius buvo ir išliks atviras. Miesto sienas puošia meninės freskos, vaizduojančios Lietuvos istorinius įvykius, asmenybes, viena jų yra skirta ir NATO aljansui. Būtent todėl sostinės pastatų sienas atvėrėme meninę vertę kuriantiems kūrybiniams projektams – „Kuriu Vilnių“ projektui skyrėme 350 tūkst. Eur.

Toliau tobuliname Vilniaus paveldotvarkos programą siekiant efektyviau saugoti ir tvarkyti kultūros paveldo objektus – gyventojai gali teikti prašymus kompensuoti iki 80 proc. pastatų ir jų elementų atnaujinimo išlaidų.

Pernai gavome beveik 200 prašymų dalyvauti programoje, o bendra pateiktų projektų tvarkymo suma siekia beveik 12 mln. Eur.

Daugiausia prašymų – net 39 – pateikta tvarkyti avarinės būklės daugiabučių balkonus (379) ir kitus avarinės būklės fasado elementus.

Daugiau informacijos – http://www.vilniauspaveldas.lt

Kultūros paveldo statinių ir jų elementų duomenų bazę (KPSE) papildėme naujais istoriniais duomenimis, nuotraukomis ir matavimų rezultatais. Atverti KPSE planuojama 2025 m. pabaigoje.

Užbaigėme kelerius metus trukusius gatvių apšvietimo modernizavimo 2 ir 3 etapo projektus:

Šie pokyčiai padės kasmet sutaupyti daugiau nei 2,5 GWh elektros energijos – tiek energijos užtektų apšviesti Vilnių beveik 100 naktų!

Pernai sostinėje išplėtėme apšvietimo tinklą 2266 naujais šviestuvais, kurie didina eismo saugumą ir gerina gyvenamosios aplinkos kokybę.

Per metus DĖK’ui stotelėse pasidalintų daiktų skaičius išaugo 27 proc., o per visą penkerių metų laikotarpį – daugiau nei 12 kartų.

Mieste įrengėme 30 nuolat veikiančių DĖK’ui kabyklų, skatinančių tinkamų naudoti drabužių ir daiktų mainytuves.

Visą DĖK’ui stotelių tinklo informaciją rasite: http://stoteledekui.lt

2024 m. pradžioje įsigaliojus naujai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai, vilniečiams išdalinome 280 tūkst. talpyklų ir beveik 1 mln. oranžinių maišelių. Kartu surinkome beveik 3 tūkst. tonų maisto atliekų.

Naujausią informaciją apie maisto atliekų rūšiavimą rasite: http://atliekuetiketas.lt

Per praėjusius metus surinkome daugiau nei 3 tonas buityje panaudoto aliejaus, kuris vėliau perdirbamas į biodyzeliną.

Teikiame nemokamą didelių gabaritų atliekų išvežimo iš namų paslaugą, jos užsakymų skaičius per metus išaugo 31 proc.

Vilniuje įrengtos dvi naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Sausupio ir J. Kazlausko g., kurios pradės veikti jau 2025-aisiais.

Per pastaruosius 5 metus apsilankymų atliekų surinkimo aikštelėse skaičius išaugo net 40 proc., o surinktų ir perdirbti paruoštų atliekų kiekis padidėjo 262 proc.

Efektyvesnė atliekų tvarkymo kontrolė – 99,8 proc. konteinerių buvo ištuštinti pagal grafiką.

160 tūkst. – daugiau nei tiek vilniečių pasirinko gauti elektroninius mokėjimo už atliekų tvarkymą rinkliavos pranešimus.

Pradėjome naudoti 4 biometanu varomus sunkiasvorius automobilius – lyginant su įprastomis transporto priemonėmis, jų CO₂ emisijos net 90 proc. mažesnės!

Rudenį pradėjo veikti atnaujinta Vilniaus nuotekų valykla – tai didžiausias miesto energetikos infrastruktūros projektas, kurį įgyvendinome per pastaruosius metus.

Atnaujinta valykla per parą gali išvalyti 160 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir sulaikyti net mažiausias teršalų bei plastiko daleles.

Per metus išvalėme 45,5 mln. m3 arba 18 tūkst. olimpinių baseinų nuotekų.

Tęsiame išmaniųjų ultragarsinių vandens skaitiklių diegimo procesą. Per metus įdiegėme daugiau nei 73 tūkst. skaitiklių, o iš viso – jau 140 tūkst. šalto vandens išmaniųjų skaitiklių.

Tai yra 40 proc. visų eksploatuojamų apskaitos prietaisų, arba kas antro vilniečio namuose.

Modernūs skaitikliai duomenis perduoda nuotoliniu būdu, mažindami vandens švaistymą ir operatyviai identifikuodami avarines situacijas.

Siekdami greičiau reaguoti į gedimus, planuoti tinklo ir šulinių rekonstrukcijos darbus, skaitmenizuojame tinklus. 2024 m. buvo įsigyta įranga, skirta vandentiekio ir nuotekų šuliniams skenuoti 3D formatu.

Pirmąkart Senamiesčio nuotekų šulinyje įrengėme kvapus sulaikantį filtrą, kurio medžiagos nereikia keisti.

„Vilniaus vandenų“ laboratorija viena pirmųjų Lietuvoje akredituota pagal tarptautinį LST EN ISO/IES 17025 standartą.

Išbandėme „ice-pigging“ metodą, leidžiantį efektyviau praplauti geriamojo vandens vandentiekio vamzdžius ir užtikrinti nepriekaištingą vandens kokybę.

„Vilniaus vandenys“ patys pasigamino 23,5 proc. veiklai vykdyti reikalingos elektros energijos, daugiausia iš biodujų, gautų perdirbant nuotekų dumblą.

Įmonė mieste įrengė 4 naujas saulės elektrines, o bendra „Vilniaus vandenų“ eksploatuojamų saulės elektrinių galia pasiekė 2,346 MW.

2024–2025 m. šildymo sezoną pradėjome ambicingai – išsikėlėme tikslą 83 proc. šilumos energijos pagaminti iš aplinkai draugiškų šilumos šaltinių.

Savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ pasirašė susitarimą su Lietuvos radijo ir televizijos centru dėl atliekinės šilumos atgavimo iš valstybės duomenų centro ir panaudojimo centralizuotame šilumos tinkle.

Mūsų tikslas – iki 2030 m. centralizuotos šilumos gamyboje naudoti tik aplinkai draugiškus energijos išteklius.

Siekiame, kad kuo daugiau Savivaldybei priklausančių pastatų naudotų žaliąją energiją. Pernai įsigijome apie 14 MW galios nutolusių saulės parkų dalių – beveik 80 įstaigų jau yra tapusios gaminančiomis vartotojomis.

Toliau sparčiai vykdome stoginių saulės elektrinių projektą – artimiausiu metu saulės elektrinės atsiras ant 35 Savivaldybei pavaldžių įstaigų stogų.

Per metus atnaujinome rekordiškai daug – virš 11 km – šilumos tinklo vamzdynų, kad šiluma į vilniečių namus ateitų sklandžiau ir kainuotų pigiau.

Rugsėjį užbaigėme galingiausio absorbcinio šilumos siurblio Baltijos regione statybas. Tam skyrėme 8,1 mln. eurų, iš jų 1,45 mln. eurų finansuojama Europos Sąjungos klimato kaitos programos lėšomis.

Per metus pateiktos 47 paraiškos daugiabučių namų renovacijai, iš jų 3 numatyti atnaujinti pasitelkiant skydų technologiją.

Baigėme atnaujinti 28 daugiabučius, kurie jau dabar prisideda prie miesto energinio efektyvumo didinimo.