DAR PLATESNI KULTŪROS HORIZONTAI

Lapkritį pradėjome Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno statybas. Per dvejus metus čia iškils moderniausia koncertų salė Baltijos šalyje, talpinsianti apie 1,6 tūkst. žiūrovų.

Įgyvendinant šį projektą, kuriamos dar dvi mažesnės erdvės – visa tai suteiks dar daugiau galimybių įvairiems meno, švietimo renginiams ir bendruomeniniams projektams.

Prestižiniuose nekilnojamojo turto rinkos apdovanojimuose MIPIM, Nacionalinė koncertų salė pateko tarp 4 finalininkų „Geriausio naujai vystomo projekto“ kategorijoje.

Gavome statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus rotušės kapitaliniam remontui – pastato fasadas ilgą laiką kenčia dėl susidėvėjusios pastato dangos ir netinkamos lietaus nuvedimo sistemos.

Vykdant darbus, nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio Rotušė bus uždaryta.

Vasarą sostinėje vyko šimtmečio dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ – tūkstančius lietuvių visame pasaulyje vienijantis renginys Vilniuje subūrė daugiau kaip 37 tūkst. dalyvių.

Artėjant dainų šventei, kvietėme vilniečius ir miesto svečius mokytis žinomiausių šventės dainų ir šokių renginyje „Vilnius dainuoja“.

Visus dainų šventės renginius buvo galima nemokamai stebėti „Vasaros terasoje“, o pasibaigus Ansamblių vakaro koncertui Vilniaus g. vyko dūzgės – prie iniciatyvos prisijungė apie dešimt pramogų vietų.

Pasiruošimui dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ skyrėme apie 700 tūkst. Eur.

Užtikrinome strateginį finansavimą 2025 – 2027 m. laikotarpiu sostinėje vykstantiems tarptautiniams kultūros ir meno festivaliams.

Finansavimas skirtas net 18 tarptautinių muzikos, kino, literatūros, scenos ir taikomųjų menų festivalių – jie ne tik džiugina miestiečius, bet ir formuoja unikalų Vilniaus identitetą, skleidžia miesto vardą už šalies ribų ir prisideda prie ekonominės gerovės.

Naujiems ir tęstiniams kultūros projektams Vilnius paskirstė didžiausią paramos sumą per visą konkurso istoriją – 1,5 mln. Eur. Kultūros projektams skiriamas finansavimas išaugo daugiau nei 40 proc. nuo 885 tūkst.Eur. Praėjusiais metais finansavimo gavo 247 projektai.

Vilnius tituluotas Europos Kalėdų sostine 2025 – tarptautinė komisija Vilnių įvertino už atsidavimą puoselėjant šventinę dvasią ir gebėjimą suderinti tradicijas su inovacijomis.

Komisiją sužavėjo kasmet šventiškai pasipuošiantis Vilniaus senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bendruomeniškumą skatinančios iniciatyvos bei tvarūs ir inovatyvūs sprendimai.

Kalėdiniu laikotarpiu vilniečius kvietėme atsigręžti į tradicijas ir kurti naujus prisiminimus.

Katedros aikštėje nušvito milžiniškas žaisliukas, kurio viduje – natūrali Kalėdų eglė, interaktyvus žemėlapis skatino atrasti netikėčiausias sostinės vietas ir mezginiais papuoštas skulptūras, o kaimynus visame mieste vėl subūrė jaukios „Kaimynų Kalėdos“.

Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimo šventėje galėjo dalyvauti daugiau nei 16 tūkst. žmonių, o bent trumpam tiesioginę renginio transliaciją per LRT stebėti arti 400 tūkst. žiūrovų.

Europos aikštėje papuošta Tarptautinė Vilniaus eglė, kuriai dekoracijas savo rankomis kūrė Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai net iš 19 šalių.

Nepraleidome progos padėkoti verslams ir įstaigoms, prisidėjusiems prie ypatingos Kalėdų atmosferos miesto kūrimo – daugiau nei 30 vietų aplankė ir kalėdines dainas dovanojo choras.

Sostinės gimtadienį vainikavo tradiciniai Vilnių garsinančių lyderių apdovanojimai – dešimt iškiliausių vilniečių apdovanoti Šv. Kristoforo statulėlėmis.

Statulėlės įteiktos:

• Dr. Česlovui Venclovai – už akademinį išskirtinumą, aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus baltymų struktūrinės bioinformatikos srityje;
• Prof. Vytautui Sinkevičiui – už Konstitucijoje įtvirtintus principus – teisingumą, sąžiningumą, lygiateisiškumą, žmogaus teisių ir laisvių gerbimą – bei nepailstamą jų gynimą;
• Prof. Jelenai Rascon – už vaikų onkochematologijos srities mokslo ir praktikos lyderystę;
• Ūlai Dusevičienei – už vaiko teises ir teisėtus interesus atitinkančių sprendimų paiešką teikiant mediacijos paslaugas vilniečių šeimoms;
• Antanui Sutkui – už įamžintas Vilniaus XX a. antrosios pusės akimirkas;
• Aleksandrui Sorokinui – už pagerintus ir išlaikytus pasaulio rekordus, pasaulio čempiono laimėjimus, garsinančius Vilnių;
• Anai Ablamonovai – už nepriekaištingai įgyvendintas nuostabias kūrybines idėjas;
• Aleksandrui Gvildžiui – už subtilią naujos architektūros kalbą Vilniaus istorinėje aplinkoje;
• Pijui Makarevičiui – už pirmiau matomus darbus, o ne žodžius, už verslo bendruomenės įkvėpimą padėti greta esantiems;
• Dainiui Numgaudžiui – už kūrybingos visuomenės ugdymą išklausant, gerbiant, atliepiant ir užtikrinant kuo geriausias sąlygas skleistis talentams.

Puoselėdami unikalią sostinės tapatybę, jau ketvirtąkart skelbėme miesto istorijos tyrinėtojų stipendijų konkursą – 45 tūkst. Eur paskirstėme 11 mokslininkų, kurie tyrė istorinę ir architektūrinę praeitį.

Rugsėjį atidarėme pirmą sostinėje dainyklą Vilniaus g. „Estradà“, o antroji įsikūrusi Pylimo g. esančiame parko paviljone.

Dainyklos – tai plataus spektro maisto, gėrimų, kūrybos, meno, pramogų ir kultūros erdvė. Tokios erdvės jau paplitusios Vakarų Europoje, o per šiuos metus dainyklų tinklas mieste dar išsiplės.

„Vilniaus naktinis biuras“ surengė viešą paskaitą, kurioje naktinės ekonomikos ekspertas dr. Shain Shapiro pristatė muzikos reikšmę miestų plėtrai, darbo vietų kūrimui ir industrijos augimui.

Vilniaus gyventojų apklausa atskleidė, kad naktinis gyvenimas traukia miestiečius renginiais, koncertais ir bendru sostinės šurmuliu, Senamiestis, Vilniaus ir Islandijos g. yra laikomos naktinio gyvenimo centrais, o aktyviausiai vakaro veiklose dalyvauja jaunimas iki 29 metų.

Vasarą pasitikome antrąkart surengdami tikrą gastronominę fiestą – Vilniaus šaltibarščių festivalį „Pink Soup Fest“!

Renginyje apsilankė per 42 tūkst. žmonių, o drauge pasiekėme net 2 Lietuvos rekordus – ilgiausio šaltibarščių stalo ir daugiausiai vienu metu šaltibarščius valgančių žmonių.

Europos kino teatrus vienijančio tinklo apdovanojimuose „Skalvijos“ kino centras įvertintas už išskirtinę edukacinę veiklą jaunimo auditorijoms. Kino centras jau beveik 2 dešimtmečius įgyvendina projektus, skirtus vaikams ir paaugliams.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalis tapo pirmuoju Lietuvoje, pelniusiu „Oskarų“ kvalifikaciją.

Sostinės kino teatruose vyko tradicine tapusi Senjorų kino savaitė. Garbaus amžiaus vilniečiai galėjo nemokamai apsilankyti daugiau nei 20 specialių seansų – repertuarą sudarė 13 kruopščiai atrinktų filmų, įvertintų Lietuvos ir tarptautiniuose festivaliuose.

Vos per šešias dienas kino teatruose apsilankė beveik 2 tūkst. senjorų.

Švenčiant 701-ąjį sostinės gimtadienį, Vingio parke vyko trečiasis renginys „Jaunas kaip Vilnius“. Šventės programoje skambėjo klasikos šedevrai, laiko patikrinti hitai ir alternatyvi muzika.

Į renginį susirinko daugiau nei 45 tūkst. vilniečių ir miesto svečių.

Gegužę Vilnius tapo tarptautiniu literatūros centru – mieste pirmąkart surengtas Tarptautinis literatūros kongresas subūrė profesionalus iš daugiau nei 10 pasaulio valstybių.

„Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ su partneriais surengė „Vilniaus grindinio“ festivalį – pirmąkart vykusioje jungtinėje Šv. Jono ir Pilies gatvių šventėje vyko spektakliai, koncertai, ekskursijos, parodos ir literatūros skaitymai.

Pavasarį savo kelionę po atokesnius sostinės kampelius pradėjo Vilniaus miesto centrinės bibliotekos mobilioji biblioteka – bibliobusas. Kartą per savaitę bibliobusas atvyksta į Pavilnį, Dvarčionis, Trakų Vokę, Antavilius ir Salininkus.

Bibliobuse telpa apie 1 tūkst. knygų, įrengtas keltuvas, veikia nemokamas bevielis internetas, o vienu metu viduje telpa iki 10 lankytojų. Renginių metu galima naudoti interaktyvų ekraną, užtemdyti langus kino peržiūros ir jaukiai susėsti ant pagalvėlių.

Per metus bibliobuse apsilankė daugiau nei 17,5 tūkst. lankytojų, kurie į namus pasiėmė 9,7 tūkst. knygų.

Vilniuje įgyvendinome unikalų meno projektą – Gedimino kalno šlaitą papuošė garsaus prancūzų menininko Saype kūrinys, didžiulė efemeriška freska.

Saype projektas „Beyond Walls“ („Nepaisant sienų“) jau įgyvendintas 20-yje pasaulio miestų: nuo Ženevos ir Berlyno iki Dubajaus, Kairo.

Grigiškėse įkurta unikali ekspozicija – keturios didelio formato neofreskos ant daugiabučių namų sienų, vaizduojančios tikras Grigiškių miesto istorijas.

Kiekviename meno kūrinyje – interaktyvūs QR kodai, nukreipiantys į virtualią ekskursiją ir leidžiantys dar geriau pažinti miestą mieste. 

Išrinkome 13 meno kūrinių, kurie jau artimiausiu metu papuoš sostinės gatves, skverus ir viešąsias erdves – programa „Kuriu Vilnių“ įgyvendinta jau 6 kartą, o projektams numatytas 350 tūkst. Eur biudžetas.

Simboline Vilniaus gimtadienio su(si)tikimo vieta tapęs festivalis leido pasinerti į kūrybišką spalvų, kultūros, meno ir technologijų pasaulį. Festivalio programoje – 15 šviesos instaliacijų ir 5 papildomi objektai, pasaulinio garso šviesos meno žvaigždės, augantys talentai ir unikalios šviesos refleksijos.

Kirtimų kultūros centras išrinktas Lietuvos kultūros centrų premijos laureatu už kūrybingą, novatorišką veiklą, skatinančią kultūrinės raiškos įvairovę ir profesionaliojo meno kūrimą ir sklaidą.

Tai nestandartinė, analogų šalyje neturinti įstaiga – per paskutinius 5 metus centre surengta apie 70 įvairių žanrų muzikos koncertų, kuriuose pasirodė 153 grupės ir atlikėjai iš 40 šalių.

Pradėjome Pavilnio bendruomenės daugiafunkcio centro projektavimo darbus – vietoje senosios Pavilnio bibliotekos iškils modernus bendruomenės namų kompleksas su universaliomis renginių, edukacijų ir repeticijų salėmis, vaikų kambariu, skaitykla ir kt.

Projekto įgyvendinimui bus skiriama apie 4 mln. eurų jį planuojama užbaigti iki 2027 m. pabaigos.

Dalyvavome atviros architektūros savaitgalyje „Open House“ – festivalio dalyviai galėjo susipažinti su Savivaldybės darbu, apžvelgti miestą iš 20 a. ir pasimatuoti V. Benkunsko kėdę mero kabinete.

Pernai Vilniaus miesto savivaldybė sulaukė daugiausiai lankytojų iš visų festivalyje dalyvavusių biurų.

Nuolat vilniečiams pasiūlome naujų maršrutų, skirtų savarankiškai tyrinėti Vilnių – studijų biblioteką pernai papildė 7 nauji pažintiniai maršrutai, kurių vienas yra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia.

2024 m. pakvietėme vilniečius į 174 ekskursijas, išleidome miesto tyrinėjimo gidą „700+1 Vilnius“, o per gimtadienį siūlėme susipažinti su sostinės požemiais – jų tyrinėti leidosi apie 4,5 tūkst. žmonių.

Pasaulinės turizmo dienos proga kvietėme vilniečius prisijungti prie įvairių terapinių užsiėmimų: judesio, gamtos, meno ir skonių – „Miestą sielai“ išbandė daugiau kaip 700 žmonių.

Šiuo metu platformoje neakivaizdinisvilnius.lt yra 114 skirtingų pažintinių maršrutų, o pernai svetainėje apsilankė per 150 tūkst. unikalių vartotojų.

Festivalio „Vilniaus mechanizmai“ metu jau ketvirtąkart atvėrėme duris į miesto infrastruktūros užkulisius – nuo šildymo ir vandens tiekimo iki transporto bei atliekų rūšiavimo.

Festivalis kasmet sulaukia vis didesnio populiarumo tarp vilniečių ir miesto svečių – vietų į daugiau nei 50 ekskursijų neliko per pirmas 20 minučių!

Penktą kartą organizuojama šiuolaikinio meno pažinimo iniciatyva SU-MENĖK pritraukė virš 40 tūkst. žmonių.

Jos metu vilniečiai buvo kviečiami aplankyti pusšimtį sostinės galerijų ir muziejų nemokamu autobusu.